Kultūros virenė

KULTŪROS VIRENĖS ISTORIJA

 „Kultūros virenės“ pastatas istoriškai vadintas Baltuoju arba Nedegančiu namu. Tai vienas iš keleto pastatų, priklausančių Kulių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksui. Šis statinių ansamblis įtrauktas į Kultūros paveldo departamento nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

Pastato architektas – iš Varnių į Kulius atkeltas kunigas Antanas Rimkevičius, 1780 m. projektavęs namą pagal jėzuitų statybos tradicijas.

Tuo metu pastate gyveno bažnyčios tarnai, vakarinėje pusėje veikė meistarnė – meistro dirbtuvės, o rytinėje – verpykla. Namo centre buvo įrengta klebonijos virtuvė, o po žeme iškasti erdvūs rūsiai, tikę produktų sandėliavimui. Dėl įvairialypės rūsių paskirties ir neeilinio sienų storio, pastatas nuo seno žadina vietinių ir atvykėlių vaizduotę.

Statant šį pastatą nenaudotos jokios degios medžiagos: čerpinis stogas, gegnių plytų skliautiniai perdengimai, iš plytų ir akmenų suręstas mūras. Virš namo įėjimo apie pastato išskirtinumą byloja lotyniškas užrašas „Haec domus ardere nescia“ – „šis namas nepažįsta degimo“.

Kolūkio laikais name veikė valgykla, o iki tol pastatas vis keitė savo paskirtį – čia buvo ir pieninė, ir elektros pastotė, ir įkurti sandėliai.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, pastatas ilgai stovėjo nenaudojamas. Apleisto namo potencialą įžvelgė iniciatyvūs Kulių miestelio bendruomenės nariai ir čia „Sofijos“ festivalį organizuojantys menininkai. Jie ir pasiūlė bendruomenei kartu teikti paraišką EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų programai „Kultūra“. Iniciatyvą nuo pat pradžių palaikė ir finansiškai prisidėjo Plungės rajono savivaldybė.  

Naujasis pastato pavadinimas „Kultūros virenė“ išrinktas Kulių bendruomenės susibūrimo metu, vykstant kūrybinėms dirbtuvėms. Virenė – tai išskirtinis pastato architektūrinis elementas – didelis name įrengtas ugniakuras su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į siaurėjantį kaminą. Šis „Kultūros virenėje“ išlikęs autentiškas namo elementas yra vienas didžiausių Žemaitijoje. Virenė nėra tik išskirtinis architektūros paveldo elementas, bet ir jaukumo, bendrystės, namų simbolis. Jis puikiai atspinti Kuliams būdingą svetingumą ir vaišingumą, ne tik tradicijų puoselėjimą, bet ir atvirumą eksperimentams.

 APIE PROJEKTĄ

 Jeigu prieš 200 metų Kulių miestelį atrado ir įvertino knygnešiai, ko laukia šiuolaikinis žmogus? Vaižganto ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pėdsakais pažymėto miestelio bendruomenė atveria istorinius pastatus ir savitas kultūrines tradicijas visuomenei. Atkūrėme tai, ką dar XVIII a. Kuliuose paliko jėzuitai – autentišką bažnyčios ūkinį pastatą su puikiai išsilaikiusia virene. Virenė  – išskirtinė namo architektūros detalė, jaukumo ir bendruomenės simbolis.

Turtinga Kulių krašto istorija bendruomenės ir menininkų pastangomis perduodama ne tik ekskursijose ir pasakojimuose, bet ir įvietinto meno kūriniuose. Kultūros, istorijos, šiuolaikinio meno ir gamtos pažinimo galimybes vasaros viduryje Kuliuose apjungia tęstinis „SOFIJOS“ festivalis. Tai šalies mastu žinomas renginys, skatinantis tarptautines kūrybines partnerystes ir viešų erdvių kūrimo iniciatyvas mažame Žemaitijos miestelyje. Festivalio dėka Kuliai jau yra žinomas taškas šiuolaikinio meno kūrėjų rezidencijų žemėlapyje.

Kamerinėse, istorinėse „Kultūros virenės“ erdvėse Kulių bendruomenė įsitrauks į kūrybines veiklas drauge su menininkais, mėgausis klubų veikla, parodomis, paskaitomis, edukacijomis, socialinio teatro projektais, degustacijos ir neformaliu bendravimu prie virenės.

Miestelio kūrybinę dvasią praturtina ne tik kultūrinis ir istorinis palikimas, bet ir gamtiniai resursai – Kuliai yra geriausia pradžios stotelė norintiems geriau pažinti greta miestelio esančią, keliautojų neatrastą, mitais ir legendomis apaugusią Reiskių tyro pelkę.

INFORMACIJA APIE PROJEKTĄ

Projekto vertė:  968 406,00 Eur

Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos „Kultūra“ skiriamos lėšos sudaro 715 924,40 Eur

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2021 m. rugsėjo 22 d. - 2024 m. kovo 22 d.

Projekto vykdytojas: Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“

Projekto partneriai: Plungės rajono Kulių kultūros centras, VŠĮ „Domus alba“, VŠĮ „Taško“ teatras, VŠĮ „Kintai Arts“, M. K. Čiurlionio namai, Asociacija „Mano miestas Klaipėda“, MB Classics – Opera Opus, Company B. Valiente, Plungės rajono savivaldybės administracija, VŠĮ „Klaipėdos jaunimo teatras“, Plungės rajono Kulių gimnazija.

Techninio tvarkybos darbų projekto autorius: architektas Aurimas Baužys

Statybos rangovas: UAB „Virbarta“

PLANUOJAMOS PASLAUGOS

EDUKACIJOS

Kamerinės pastato erdvės yra tobulai pritaikytos nedidelių grupių, įvairaus amžiaus žmonių edukacijoms. Tam atviros „Kultūros virenės“ erdvės pastato rūsyje, palėpėje ir pirmame aukšte. Edukacijos organizuojamos skelbiant konkrečias susitikimų datas iš anksto, o taip pat ir priimant privačius užsakymus. Pastato rūsyje gali vykti istorinės pamokėlės ir dirbtuvės vaikams, pirmame aukšte – organizuojamos gastronominės patirtys, seminarai, netradiciniai taikomojo teatro užsiėmimai suaugusiems. Namo palėpėje veiks netradicinė biblioteka,  čia vyks kino, knygų ir kitų kultūrinių klubų susitikimai.

REZIDENCIJOS

Jau įprasta Kuliuose matyti kuriančius menininkus. Nauja rezidencijos erdvė praplės kūrybos Kuliuose sezoniškumą ir pritrauks naujų ir skirtingų sričių menininkų. Rezidentams „Kultūros virenėje“ paruoštos ramaus darbo vietos palėpėje, jų kūrybai atviros pastate esančios parodų erdvės, sumanymus Kuliuose reziduojantys scenos menininkai galės įgyvendinti ir miestelio kultūros centro patalpose.  

MUZIKA

Kamerinių „Kultūros virenės“ patalpų skliautai bus atviri įvairiems muzikos renginiams ir užsiėmimams. Nors muzikinė programa bus neatsiejama ir kitų „Kultūros virenės“ renginių dalis, čia planuojami ir profesionaliai muzikai skirti vakarai ir susitikimai su muzikantais. Bendruomenei atsivers galimybės muzikuoti ir pažinti garsų pasaulį drauge su edukatoriais, muzikos kūrėjais ir atlikėjais.

TEATRAS

Kulių miestelyje aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio dėka jau įsitvirtino profesionalaus teatro tradicijos. Kulių kultūros centre per pastaruosius keletą metų sukurtas ne vienas teatro pasirodymas su profesionaliais Lietuvos ir užsienio aktoriais ir režisieriais. Tačiau kamerinės „Kultūros virenės“ erdvės pasiūlys naujas perspektyvas teatrinės veiklos plėtrai Kuliuose. Čia bus organizuojami taikomojo teatro užsiėmimai, forumo teatro veiklos, kuriose riba tarp žiūrovo ir aktoriaus išnyksta. Tai interaktyvūs teatro susibūrimai, kuriuose bendruomenės nariai kartu su teatro profesionalais kartu plėtos spektaklio temas, siužetą, veikėjų portretus. „Kultūros virenėje“ teatro magiją bus galima pažinti iš labai arti. 

KLUBŲ VEIKLA

Jaukios ir diskusijoms atviros „Kultūros virenės“ erdvės laukia norinčiųjų kalbėtis apie kultūrą, meną ir visuomenę. Palėpėje įsikūrusioje netradicinėje bibliotekoje periodiškus susitikimus organizuos kino, teatro gerbėjų ir knygų skaitytojų klubai. Čia visi norintieji galės dalyvauti diskusijose, kurių dėmesio centre – konkretus meno kūrinys (kino filmas, spektaklis, knyga). Šie klubai „Kultūros virenėje“ sukurs erdvę drauge analizuoti, aiškintis, interpretuoti klasikinius ir šiuolaikinius meno kūrinius, išgirsti kito nuomonę ir plėtoti prasmingų diskusijų kultūrą.

EKSKURSIJOS

Nors Kuliai yra nedidelis Žemaitijos miestelis, turtinga jo istorija leidžia nagrinėti Kulių praeitį keliais skirtingais rakursais. Kuliuose išlikę išskirtinės architektūros pastatai, kuriuose savo metu gyveno Vaižgantas ir Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, čia aktyviai veikė slaptas knygnešių tinklas, miestelio bendruomenė buvo išskirtinai raštinga, o kur dar paslaptys ir istorijos, kurias slepia aplinkui Kulius žaliuojantys miškai ir tyvuliuojanti Reiskių tyro pelkė. Aktyvūs Kulių gyventojai ir profesionalūs teatralai siūlo skirtingus maršrutus siekiant geriau pažinti miestelio istoriją. Iš anksto galima užsisakyti ekskursijas apie Kulių sakralinį paveldą, žydų bendruomenę, knygnešių kelius ir žymių istorinių asmenybių čia paliktus pėdsakus.