September
2
Tarptautinis Sofijos festivalis Kulių miestelyje Plungės rajone šią vasarą (liepos 1-9 dienomis) vyko 7-ą kartą. Festivalis pavadintas rašytojos, visuomenės veikėjos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardu, prisimenant iškilios asmenybės gyvenimo Kuliuose etapą – šiame Žemaitijos miestelyje jaunoji Sofija Kymantaitė gyveno būdama paauglė, mokėsi lietuvių kalbos, bendravo su tuo pačiu metu Kuliuose dirbusiu ir knygnešystės tinklu besirūpinusiu kunigu Juozu Tumu Vaižgantu.
Per septynerius veiklos metus Sofijos festivalis visame regione įsitvirtino kaip nuosekliai profesionalią tarptautinę kultūrą puoselėjantis kultūros įvykis. Festivalio rengėjams svarbu ne tik paruošti patrauklią savaitės renginių programą, bet ir užtikrinti kultūrinės veiklos tęstinumą, formuoti kultūros vartojimo įpročius nuo centrinių miestų nutolusiose vietovėse. Nuo 2017 metų Lietuvos ir pasaulio kūrėjams Kuliai tapo vieta ne tik pristatyti savo darbus festivalio renginių programoje – miestelis pasitarnavo ir kaip rami, atvira, įgalinanti erdvė čia pat kurti scenos meno pastatymus, instaliacijas, vizualiojo meno kūrinius, užsiimti skulptūra, apmąstyti ir įgyvendinti įvietinto meno projektus.
Nuo 2020 metų festivalis tapo tarptautiniu – Kuliuose lankėsi ir čia erdvę kūrybos procesui ir jo rezultatų eksponavimui rado menininkai, dailininkai, muzikantai, choreografai iš Lenkijos, Turkijos, Karibų salų, Prancūzijos, Čekijos, Portugalijos, Norvegijos, Japonijos. Užmegztos tvirtos ir tvarios draugystės su Čiurlionio namais Vilniuje ir jų vadovu, pianistu Roku Zubovu, vyko glaudus ir kūrybingas bendradarbiavimas su Plungės miesto savivaldybe, Kuliai tapo svarbia vieta savo kūrybą pristatyti nepriklausomiems Klaipėdos jaunimo teatro ir „Taško teatro“ kolektyvams, čia įsimintiną ir Lietuvos teatro kritikų įvertintą spektaklį „Įstrigę“ sukūrė Europos teatro arenoje puikiai žinomas, tarptautiniuose festivaliuose apdovanotas vengrų režisierius Arpadas Schillingas.
Festivalio rengėjai per šiuos metus įsitikino, kad kruopščiai apgalvota renginių programa nėra skirta ir įdomi vien tik Kulių miestelio gyventojams – itin reikšmingą festivalio svečių dalį sudarė lankytojai iš viso vakarų Lietuvos regiono. Nuolatiniais festivalio renginių lankytojais tapo Telšių, Plungės, Klaipėdos, Vilniaus ir kitų miestų gyventojai. Festivalio dėka Kuliai svečiams tapo įdomūs ne tik tą liepos mėnesio savaitę, kai vykdavo intensyvi renginių programa. Aplankyti Kulius pasidarė smalsu bet kuriuo metu – prie to prisidėjo stipri ir kryptinga komunikacija apie miestelio istoriją ir čia gyvenusias iškilias Lietuvos asmenybes, taip pat nuolatinę vietą Kuliuose radusios išskirtinės įvietinto meno skulptūros, įprasminusios viešąsias miestelio erdves – skulptoriaus Mykolo Saukos kūriniai „Suolelis Sofijai“, „Vaikas ir citrina“ ir „Tekstūra“, Danieliaus Sodeikos „Vaižganto akiniai“, japonų garso menininko Tomoo Nagai muzikos instrumento instaliacija „Lizdo atgarsis“, keramiko, scenografo Jono Arčikausko „100 paukščių“ ir kitos.
2023 metai festivaliui buvo ne mažiau sėkmingi – apmąstyta ir išpildyta plataus spektro kultūros renginių programa, Kuliuose apsilankė nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pripažinti menininkai, vėl sulaukta žiūrovų iš viso regiono. Tačiau svarbiausias praėjusio festivalio įvykis – Kuliuose duris atvėrusi nauja bendruomenės ir kultūros erdvė „Kultūros virenė“. Tai kultūros paveldo registrui priklausantis, autentiškai rekonstruotas XVIII a. mūrinis pastatas, pastaruosius metus apleistas, bet per miestelio istoriją turėjęs įvairių paskirčių – ir sandėliavimo, ir elektros pastotės, vienu metu čia veikė pieninė, vėliau – valgykla. Sofijos festivalio organizatorių ir Kulių bendruomenės narių įžvelgtas pastato potencialas šiandien jau tapo realybe – pastatas liepos mėnesį duris atvėrė rekonstruotas ir pritaikytas bendruomenės reikmėms išsaugant išskirtinę arkinę vidinių erdvių architektūrą.
Naujasis pastato pavadinimas „Kultūros virenė“ išrinktas Kulių bendruomenės susibūrimo metu, vykstant kūrybinėms dirbtuvėms su dizaino ir vizualinio identiteto kūrimo specialistais. Virenė – išskirtinis pastato architektūrinis elementas – didelis name įrengtas ugniakuras su plačiu mūriniu gaubtu, pereinančiu į siaurėjantį kaminą. Šis „Kultūros virenėje“ išlikęs autentiškas namo elementas yra vienas didžiausių Žemaitijoje. Virenė yra nėra tik išskirtinė architektūros paveldo detalė, bet ir jaukumo, bendrystės, namų simbolis. Ji puikiai atspinti Kuliams būdingą svetingumą ir vaišingumą, ne tik tradicijų puoselėjimą, bet ir atvirumą eksperimentams.
Projekto „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“ bendra vertė: 968 406 Eur, didžiąją jos dalį finansavo Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos „Kultūra“ lėšos (715 924 Eur), dalį finansavimo (145 900 Eur) skyrė Plungės rajono savivaldybės administracija.
Naujoji „Kultūros virenės“ erdvė Kuliuose išsprendžią svarbią, Sofijos festivalio rengėjų jau kelis metus pastebėtą problemą – miesteliui žūtbūt buvo reikalinga nauja, patraukli, kūrybiška ir įkvepianti, bendruomenei ir menininkams atvira kultūros erdvė. Nors miestelyje esantis kultūros centras pasitarnavo festivalio renginių metu – čia vyko premjeros, kūrybinės dirbtuvės, nuolatos dirbo scenos meno kūrėjai, organizuotos parodos, visgi niekada nerenovuotas kultūros centro pastatas kelia vis daugiau nepatogumų didėjant festivalio meninėms ambicijoms – senos, nepatrauklios patalpos ir technikos trūkumas kelia diskomfortą tiek kūrėjams, tiek žiūrovams. Nors „Kultūros virenės“ erdvės gerokai mažesnės ir pritaikytos išskirtinai tik kameriniams, jaukiems renginiams, jos įkvepia naujai pradžiai ir atveria kitokias galimybes į kultūrinę veiklą įtraukti miestelio bendruomenę ir svečius.
Dalis Sofijos festivalio programos renginių 2023 metų liepą jau vyko rekonstruotoje „Kultūros virenėje“. Visos naujoje erdvėje suplanuotos ir vykdytos veiklos pateisino lūkesčius. Kuliškiams svarbu ir įdomu, kas toliau vyksta šiame pastate, kaip toliau tęsiama jo istorija. Tai sentimentali ir nostalgiška erdvė miestelio gyventojams, todėl Sofijos festivalio organizatoriai nusprendė ieškoti būdų, kaip „Kultūros virenę“ paversti naujų prisiminimų vieta ir neatsiejama bendruomenės gyvenimo dalimi.
Atsižvelgiant į naujos erdvės atsiradimą Kuliuose, o taip pat detaliai apmąsčius jau sukauptą Sofijos festivalio patirtį, nuspręsta imtis drąsaus kultūrinio eksperimento – Sofijos festivalio renginių programą koncentruoti „Kultūros virenės“ patalpose ir 2024 m. festivalio programos laiką ištęsti per 3 mėnesius: balandį, gegužę ir birželį. Šis sprendimas priimtas festivalio rengėjams ieškant atsakymo į svarbų, daugiabriaunį klausimą – kas lieka po intensyvios, ilgiau nei savaitę trunkančios Sofijos festivalio renginių programos? Kaip Kulių bendruomenę trumpas festivalis praturtina ilgalaikėje perspektyvoje? Ir ar „Kultūros virenės“ erdvės gali būti įveiklintos tvariau, nuosekliau, o ne tik keletą kartų per metus?
Naująjį Sofijos festivalio Kuliuose programos konceptą geriausiai atspindi rūpestis išliekamąja kultūrinės veiklos regionuose verte. Apie regionų kultūros plėtrą Lietuvoje kalbama daug, įvairūs kolektyvai ir pavieniai menininkai naudojasi progomis savo kūrybą pristatyti toliau nuo didžiųjų miestų, tačiau ar šios iniciatyvos tikrai tvarios? Kūrėjai atvyksta, prisistato ir išvažiuoja atgal – o kas lieka? Kas užtikrina kultūrinės veiklos tęstinumą ir nuoseklumą, įpročių formavimą, patirčių aptarimą? Septynerius metus organizuojant įprasto formato renginį, Sofijos festivalio sumanytojams darosi aišku, kad savaitės renginių programa ar vienkartinis susitikimas su kūrėjais neužtikrina veiklos tęstinumo, neformuoja naujų, į kultūrą orientuotų bendruomenės įpročių. Visai kito rezultato būtų galima tikėtis organizuojant 3 mėnesius trunkantį ir dėl to bendruomenei patogesnį veiklos kalendorių.
Sofijos festivalio rengėjams svarbu galvoti apie tai, kas lieka bendruomenėje praėjus kultūros renginiui. Labai dažnai renginiai vyksta vasarą, metu, kai paprastai ir taip nespėjame aplankyti visko, kas siūloma ir domina. Neretai šios aplinkybės diktuoja pramoginį renginių pobūdį – svarbiausia gera nuotaika, atmosfera, proga paploti ir pasižavėti, bet kas lieka, kas nusėda žiūrovo sąmonėje, pasaulėžiūroje? Dėl to svarstant apie 2024 m. ilgąją festivalio programą ir kiek atšiauresnius ankstyvo pavasario orus, norisi pabrėžti edukacinių, intelektualiai įtraukiančių renginių svarbą. Susitikimų ciklas „Prie virenes“, knygų klubo veikla, paskaitos apie meno istoriją, kultūrą ir psichologiją padėtų užtikrinti, kad atvykus į „Kultūros virenę“ galima tikėtis intelektualinio, galbūt net išankstinio pasiruošimo reikalaujančio iššūkio palaikančioje, draugiškoje erdvėje. Tokiu atveju didėja tikimybė, kad tradicinis ketvirtadienio renginys labiau įsirėš atmintyje, kad diskusijos bus pratęstos ir susitikimui pasibaigus. Šis siekis atliepia šiuolaikiniam menui būdingą raišką, kurioje idėja ir kontekstas neretai yra svarbesni nei patraukli forma. Diskusijų kultūros puoselėjimas, bandymas pažvelgti giliau, analizuoti meno kūrinius, kultūros istorijos niuansus ar knygoje aprašytas prasmes gali teigiamai paveikti bendruomenės gebėjimą suvokti šiuolaikinio meno idėjas, jas aptarti ir savarankiškai vertinti.
Turint omeny glaudų ir sentimentalų Kulių gyventojų ryšį su rekonstruotu istoriniu „Kultūros virenės“ pastatu, svarbu suvokti, kad patys ir turime pasirūpinti tuo, kas išliks. Sofijos festivalis per savo veiklos metus jau įrodė, kad Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pėdsakai Kuliuose yra tai, ką verta pasilikti ir prisiminti. Atsižvelgiant į bendruomenės interesus, tą patį galima daryti ir rašant naują „Kultūros virenės“ istoriją, ir kuriant į kultūrą ir meną orientuotą bendravimo tradiciją – tačiau tam būtinas laikas ir nuoseklumas, kurį festivalio rengėjai sieks įgyvendinti su atnaujinta 2024 m. programa.
Sofijos festivalio rengėjų dėka Kuliuose atsiradusi nauja atvirta bendruomenės ir kultūros erdvė „Kultūros virenė“ turi didelį potencialą tapti ne tik kuliškiams, bet ir viso regiono gyventojams svarbia susitikimų ir prasmingo laisvalaikio vieta. Tuo pačiu ji turi galimybę tapti ir svarbiu, patraukliu tašku menininkų kūrybiniuose žemėlapiuose – „Kultūros virenės“ erdvės yra atviros trumpoms menininkų rezidencijoms, įvairių kolektyvų repeticijoms, darbų eksponavimui, knygų pristatymui, susitikimams su auditorija (registruotis: www.kulturosvirene.lt).
2023m. Sofijos festivalio veiklas dalinai finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Plungės raj. savivaldybė ir EEE bei Norvegijos finansinių mechanizmų programa "Kultūra".